XX a. lietuvių literatūra

Tautinio idealizmo literatūra

Svarbiausi tautinio idealizmo atstovai yra:

 Vydūnas - dramaturgas, publicistas, filosofas Vilius Storosta (Vydūnas) gimė 1868 metais, Jonaičiuose (Šilutės raj.). Augo rašytojas gausioje šeimoje (tėvai, dvi dukterys ir šeši sūnūs). 

Vydūnas - tai žmogus apdovanotas nuostabiausiu talentu. Filosofas, mastytojas, rašytojas padaręs Lietuvos kultūriniam gyvenimui didžiulę paslaugą, prikėlęs jį naujam gyvenimui.

Viliaus Storostos palikimas daugiau nei šešios dešimtys kūrinių, o kur dar straipsniai, dainos. Rašytojo kūryba ne tik atspindi senųjų laikų Lietuvos gyvenimą. Vydūno ištobulintas filosofinis žvilgsnis kuo puikiausiai tinka ir šiandieniniai Lietuvai. Skubantiems žmonėms vis dažniau pamirštantiems ieškoti to kas iš tiesų svarbu, o ne bėgti lyg pelėms uždarame rate. 

Liudas Gira - poetas, dramaturgas, literatūrologas, kritikas, publicistas, kultūros veikėjas, LTSR MA akademikas (1946).  Kūrinius pradėjo spausdinti nuo 1902 m.

Bendradarbiavo leidžiant tokius leidinius kaip: „Ateitis“, „Aušra“, „Lietuvių laikraštis“, „Lietuvos aidas“, „Meno kultūra“, „Mūsų senovė“, „Naujoji romuva“, „Rygos garsas“, „Skaitymai“, „Šaltinis“, „Tautos sargas“, „Ūkininkas“,  „Varpas“, „Vilniaus žinios“, „Наше эхо”, “Сегодня” ir kitus.

Pasirašinėjo tokiais slapyvardžiais kaip: Akstinų Vincas, Aldonė V., B.Dzūkas, Eglė, Ensexistens, Gerulis, Kuzavas, Kažin kas, Rimbas, Saugus, Szlachcic-Katolik, Teatralas ir kitais. Vilniuje L. Girai pastatytas paminklinis biustas (skulptorius V.Palys, architektas Šeškevičius). 

Vincas Krėvė - Mickevičius - universalių užmojų, įvairių žanrų kūrėjas, derinęs realistinį konkretumą ir romantinį pakylėtumą, jungęs savo tautos ir Rytų išmintį, istorinių veikalų kūrėjas, Biblijos interpretatorius, literatūrinio folklorizmo pradininkas, plačios stilistinės amplitudės rašytojas.

Vincas Krėvė - Mickevičius gimė 1882 m. spalio 19 d. Subartonoų kaime, Alytaus apskrityje. Kaime Mickevičiai dar buvo vadinami Krėvėmis, todėl tą pavardę rašytojas pasirinko slapyvardžiu. 

1944 m. V. Krėvė pasitraukė į Vakarus. Kurį laiką gyveno Austrijoje. 1947 m. persikėlė į Ameriką, apsigyveno Filadelfijoje. 

Pensilvanijos universitete dėstė rusų ir lenkų kalbas ir literatūrą. Mirė 1954 m. liepos 7 d.