Juozas Aputis
Prozininkas, vertėjas, lieratūros kritikas Juozas Aputis gimė 1936 m. birželio 8 d. Balčiuose, Raseinių raj. 1960 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1959–1969 m. dirbo „Literatūros ir meno“, 1969–1977 m. „Girių“, 1980–1990 m. „Pergalės“, 1991–2001 m. „Metų“ redakcijose. 1990–1991 m. „Pergalės“, 1991–1994 m. „Metų“ vyriausiuoju redaktoriumi, 1995–2001 m. „Metų“ prozos skyriaus vedėju. LRS mėnraščio „Pergalė“ (1980–1990), „Metai“ (nuo 1991) redkolegijos narys, Lietuvos rašytojų sąjungos (1967), valdybos (1990), Lietuvos respublikos nacionalinių literatūros ir meno premijų komiteto (1998 m.) narys. Mirė 2010 m. vasario 28 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse Rašytojų kalnelyje.
Rašytojas parašė ir išleido novelių ir apysakų rinkinius: „Žydi bičių duona“(1963), „Rugsėjo paukščiai“ (1967); „Horizonte bėga šernai“ (1970), „Sugrįžimas vakarėjančiais laukais“ (1977). „Tiltas per Žalpę“ (1980), „Keleivio novelės “ (1985), „Gegužė ant nulūžusio beržo“ (1986), „Skruzdėlynas Prūsijoje“ (1989), „Vargonų balsas skalbykloje“ (1991), „Dvi apysakos“ (1996), „Novelės“ (2004), „Vieškeliuose džipai“ (2005), „Bėgiai išnyksta rūke“ (2010). Parašytas ir išleistas romanas „Smėlynuose negalima sustoti“ (1996) bei pokalbių knyga „Maži atsakymai į didelius klausimus“ (2006).
Novelės ir apsakymai bei jų ištraukos nuolat buvo spausdinamos periodinėje spaudoje.
Už kūrybinius nuopelnus rašytojas buvo apdovanotas: 1971 m. Žemaitės literatūrine premija už apsakymą „Erčia, kur gaivus vanduo“; 1987 m. Respublikine premija už novelių knygą „Gegužė ant nulūžusio beržo“; 1996 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4 –ojo laipsnio ordinu; 1996 m. Juozo Paukštelio premija už knygą „Smėlynuose negalima sustoti“; 1997 m. Antano Vaičiulaičio literatūrine premija; 1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija; 2004 m. „Imbiero vakarų“ Jurgio Kunčino vardo premija; 2005 m. Nacionaline kultūros ir meno premija; 2005 m. Petro Cvirkos literatūrine premija už novelių knygą „Vieškelyje džipai“.
Rašytojo stiliui būdingas lyrizmas. Novelėse subtiliai atskleidžiamos personažų nuotaikos, sąmonės būsenos.
Parengė Broniaus Radzevičiaus apsakymų rinktines „Vakaro saulė“ (1984), „Link Debesijos“ (1984) bei romano „Priešaušrio vieškeliai“ nebaigtą 2-ąją dalį, rašė recenzijas, redagavo leidinius, į lietuvių kalbą išvertė V. Bykovo, A. Čechovo, V. Šukšino, G. Grigorovičiaus, J. Trifonovo kūrinių. Daug J. Apučio kūrinių išversta į kitas kalbas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą