XX a. lietuvių literatūra

Sovietinio laikotarpio literatūra

Komunistinių rašytojų pozityvios idėjos nėra nei gausios, nei originalios. Tai marksistinės teorijos idėjos, kurios turi būti priimamos be abejonių ir diskusijų, kaip tikėjimo dogmos, visų Sovietų Sąjungos piliečių. Todėl ir rašytojai temėgina pavaizduoti ir išreikšti tik jų konkretų išsišakojimą žmonių sąmonėje ir gyvenime. Antra vertus, kalbant apie sovietinės lietuviškos literatūros pobūdį, negalima apeiti jos idėjų, nes komunistinė grožinė literatūra iš esmės yra idėjinė arba, teisingiau, ideologinė literatūra. Tačiau jai suprasti, reikia panagrinėti ir aplinkybes, kuriose ji kuriama. Kalbėdami apie jos pobūdį, ir turime progos pamatyti, kaip rašytojus traktuoja komunistų partija ir valstybė, kaip jų įtakoje rašytojai supranta Nuotraukoje: Kostas Korsakas pačią literatūrą, kokius kūrybinius metodus jie vartoja. O tai nemažiau svarbu negu jų idėjos. Todėl ir pažiūrėkime, kokiose aplinkybėse sovietinės Lietuvos rašytojai kuria, kokius reikalavimus jie turi atlikti, kokios marksistinės teorijos tezės jiems labiausiai rūpi, kokiais rezultatais tai pasireiškia literatūroj, kaip mene.

Čia reikia taip pat pažymėti, kad marksistinė tezė apie žmogaus sąmonę ir jo prigimties keitimą turi tris svarbius momentus: 1. gamtą, kuri duodasi pakeičiama; 2. techniką arba darbo įrankį, kuris yra technikos užuomazga; 3. žmogų darbininką, kuris gali pakeisti savo prigimtį. Kaip tiesioginė šitos tezės išvada, prisideda ketvirtas momentas — tikėjimas į sukūrimą komunistinės visuomenės ateity, kada žmonės bus pakeisti ir laimingi. Tai priklausys nuo pirmųjų trijų įgyvendinimų. Todėl apvaldyti ir pakeisti gamtą iki maksimumo, išvystyti gamybinę techniką iki augščiausio tobulumo, pakeisti žmogaus prigimtį taip, kad jo asmeniniai interesai sutaptų su visų darbo žmonių interesais, pasilieka marksistams aktualūs permanentiškai. Net klasių kova Nuotraukoje: Jonas Dovydaitis ir  kova prieš religiją, tokie svarbūs momentai marksistų praktikoj, teatrodo kaip neigiamos šalutinės tezės išvados. Juk klasių kova ir kova prieš religiją turėtų savaime susilpnėti, įsigalėjus pasauly proletariato diktatūrai, ir pagaliau visai išnykti, sunaikinus senojo antstato likučius. Tačiau anie trys pozityvieji uždaviniai ir tada turėtų pasilikti, iki bus pasiektas galutinis tikslas — beklasė ir laisva žmonija. Šitie trys momentai su galutiniu tikslu perspektyvoje yra pagrindinės temos ir pozityvios idėjos, kurias permanentiškai plėtoja visų tautų sovietiniai rašytojai.

Daugiau galite pasiskaityti dr. Jono Griniaus straipsnyje, kurį rasite čia: Sovietinė literatūra